Tarptautinės konferencijos ataskaita

2017 m. balandžio mėn. 4 d.

 Pernu, Estija

 

Projektas: „Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo plėtojimas, taikant gerosios praktikos keitimąsis pažintinių susitikimų metu ir informacinės bazės sukūrimą virtualioje erdvėje metodus“, finansuojamas iš Europos Sąjungos ir asociacijos „Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ lėšų.

Susitikimo tikslas: plėtoti tarptautinė smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbavimą ir gerosios praktikos keitimąsi, organizuojant konferenciją, kurioje dalyvavo žvejai-verslininkai iš Lietuvos ir Estijos, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje bei vidaus vandenyse.

Konferencijos eiga:

  1. Teorinė dalis.

Konferencijos metu buvo pristatyta projekto esmė, jo tikslai bei uždaviniai ir siektini rezultatai.

Pristatytos 2016 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje (Latvija) ir 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Ustkoje (Lenkija) įvykusių konferencijų metu iškeltos smulkiųjų žvejų problemos, susipažinta su Estijos žvejų vykdoma verslinės žvejybos veikla bei jos ypatumais.

Konferencijos metu nagrinėtos šios temos:

  1. Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo galimybių plėtojimas.
  2. Invazinės žuvies - grundalo rubuilio (Neogobius melanostomus) paplitimas Baltijos jūros priekrantėje.
  3. Ruonių daroma žala verslinės žvejybos veiklai.
  4. Akcizo mokesčių degalams taikymas.
  5. Kormoranų daroma žala verslinei žvejybai ir žuvies ištekliams.
  6. Žuvininkystės produktų vartojimo populiarinimas.
 
  1. Praktinė dalis. Diskusijos ir išvados.
 
  1. Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo galimybių plėtojimas.

Aptariant bendradarbiavimo tarp skirtingų šalių žvejų galimybes konferencijos dalyviai pritarė, kad bendradarbiavimas tarp kaimyninių valstybių yra ypač aktualus, kai bendradarbiaujama tarp specializuota veikla užsiimančių atstovų, t. y. versline žvejyba užsiimančių žvejų (šiuo atveju žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje bei vidaus vandenyse). Pastebėta, kad projekto tikslinių šalių žvejams vykdant veiklą, t.y. žvejojant Baltijos jūros priekrantėje bei vidaus vandenyse, pagal žvejybos būdą bei gaudomą žuvį iškyla panašios problemos.

Analizuojant, kaip toks bendravimas ir bendradarbiavimas gali vykti, ir kaip gali būti sprendžiamos iškylančios problemos efektyviai ir greitai, buvo akcentuotuoti galimi sprendiniai:

  • oficialaus statuso bendros veiklos junginio kūrimas, y., visose keturiose šalyse (Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija) turi būti po atstovą, kuris būtų tiesiogiai atsakingas už informacijos, susijusios su žuvininkyste ir versline žvejyba, teikimą ir sisteminimą, analizavimą. Šiuo metu projekto darbuotojai teisingai ir išsamiai išanalizuotą informaciją gali pateikti tik išnagrinėjus Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su žvejybos reglamentavimu ir pan.. Kiekvienos šalies įstatyminės bazės skiriasi, taipogi, atsiranda ir vertimo sunkumų ar netikslumų ne tik atliekant vertimus iš užsienio kalbos, bet ir bendraujant tiesiogiai su žvejais. Taip pat akcentuota, kad prie Europos Sąjungos institucijų smulkios žvejybos įmonės neturi savo atstovų, kurie galėtų kelti klausimus dėl jų žuvininkystės įmonėms kylančių problemų, nes dažniausiai sprendžiamos tik didžiųjų žvejybos įmonių problemos.
  • atitinkamų atstovų įdarbinimas (projekto administratorių). Siekiant išspręsti minėtas problemas (savos šalies įstatyminės bazės žinojimas, kalbos barjero nebūvimas, tiesioginis bendravimas sava kalba ir pan.) tikslinga būtų įdarbinti darbuotojus, kurie tiesiogiai būtų atsakingi už minėtų veiklų įgyvendinimą.
  • atskiros prieigos prie internetinės svetainės administravimo. Siekiant didesnio internetinės svetainės naujienų srauto ir aktualesnių atskiroms šalims temų pateikimo, projekto admistratoriams būtų suteiktos internetinės svetainės administravimo prieigos prie jų atstovaujamos šalies paskyros., o susiteminta ar aktuali visoms projekto tikslinėms šalims informacija būtų verčiama į anglų kalbą ir pateikiama visomis kalbomis. Tokiu būdų būtų sprendžiamos kalbos barjero problemos, taipogi, gaunama greita ir išsami kiekvienam žvejui informacija.
  • tiesioginių tarptautinių susitikimų organizavimas. Konferencijos metu dalyviai pritarė, kad susitikimų ar konferencijų metu kylančios diskusijos tarp dalyvių yra viena iš efektyviausių bendravimo ir bendradarbiavimo formų, todėl ateityje tokiems renginiams organizuoti būtų skiriama didžioji finansavimo dalis.

Siektini rezultatai sukūrus tarptautinį bendros veiklos junginį:

  • efektyvesnė problemų sprendinių paieška ir įgyvendinimas pasinaudojant kitų šalių patirtimi (per administratorius, tarptautinių susitikimų metu).
  • bendro junginio atstovas(-ai) tinkamesnis savo nuomonės pateikimas ir galimai įtakojimas Europos Sąjungos institucijose priimamiems sprendimams, nes bus sprendžiamos ne konkrečios valstybės problemos, bet keliose šalyse iškilusios problemos.
  • padidėjusios bendrų europinių projektų rengimo ir įgyvendinimo galimybės, kuriais žvejai galės geriau įsisavinti technologines naujoves bei mokslines žinias, padėsiančias jų verslo kūrimui ar plėtrai.
  • informatyvi ir atskirų šalių žvejams prieinama internetinė svetainė.
  • žuvies ir jos produkcijos rinkodaros priemonių įgyvendinimas, kulinarinio ar kultūrinio paveldo puoselėjimas ir pan.
  1. Invazinės žuvies - grundalo rubuilio (Neogobius melanostomus) paplitimas Baltijos jūros priekrantėje. Pristatant Latvijos ir Lenkijos žvejų iškeltą problemą dėl invazinės žuvies – grundalo rubuilio paplitimo Lenkijos ir Latvijos vandenyse, konferencijos dalyviai pritarė, kad šios žuvies populiacija didėja, o tai įtakoja kitos žuvies mažėjimą ( plekšnės, strimelė ir t.t.). Taipogi, žvejai informavo, kad dėl jos paplitimo mažinimo jokie veiksmai nedaromi.
  2. Ruonių daroma žala verslinės žvejybos veiklai. Pristatant Latvijoje ir Lenkijoje iškeltai problemai dėl ruonių daromos žalos Estijos žvejai buvo supažindinti su konkrečiais nuostoliais, kuriuos Lenkijos ir Latvijos žvejai patiria dėl ruonių, dalyviams susipažinti buvo pateiktos ruonių padarytos žalos nuotraukos. Lietuvos žvejai pristatė Lietuvoje naudojamo kompensavimo žvejams už padarytą ruonių žalą žvejams mechanizmą, tačiau visi dalyviai vieningai priėjo nuomonės, kad toks problemos sprendimas nemažina ruonių populiacijos augimo. Estijos žvejai patikslino, kad Estijoje yra reguliuojama ruonių populiaciją, leidžiama juos medžioti, todėl ši problema pas jų nėra itin opi. Buvo nuspręsta išsiaiškinti kokiu pagrindu yra leidžiama tokia veikla.
  3. Akcizo mokesčių degalams taikymas. Konferencijos metu Lietuvos žvejai pateikė nuomonę, kad mažos ir labai mažos įmonės žvejybos įmonės prieš didesnes įmones patiria verslo diskriminaciją dėl taikomų lengvatų akcizais neapmokestinamų degalų įsigijimo, kadangi žvejojančios priekrantėse ar vidaus vandenyse turi naudoti laivus, kurių varikliai yra benzininiai. Lenkijos žvejai šioje problemoje didelės problemos nemato, kadangi jų daugiausiai naudojami žvejybos laivai yra su dyzeliniais varikliais, kuriam jie gauna lengvatų akcizais neapmokestinamų degalų įsigijimui. Estijos žvejai taipogi, pritarė, kad jiems yra aktualus benzino akcizo mažinimo klausimas. Siektina, mėginti kreiptis į  ES institucijas dėl galimybės keisti reglamentus, kurie įtaka benzino akcizo dydį.
  4. Kormoranų daroma žala verslinei žvejybai ir žuvies ištekliams. Konferencijoje buvo pristatyta viena opiausių Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos žvejams problemų, t.y. dėl kormoranų daromos žalos. Buvo akcentuota, kad didelis kormoranų paplitimas turi įtakos verslinei žvejybai ir iki šiol taikomos kormaoranų populiacijos reguliavimo priemonės yra neveiksmingos. Ši problema yra aktuali ir Estijos žvejams. Vienbalsiai pritarta, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio šiai problemai spręsti.
  5. Žuvininkystės produktų vartojimo populiarinimas. Konferencijos dalyviai pritarė, kad šiuo metu jaučiamas žuvies ir jos gaminių vartojimo sumažėjimas, taipogi, atsiranda sunkumų norint pateikti žuvį ar jos produktus panaudojant kulinarinį ar kultūrinį paveldą ne tik individualiai, bet ir didesniu mastu. Išlieka sunkumų pristatant savo produkciją į šventes ar muges. Konferencijos dalyviai siūlo rasti galimybę kultūrinio ir/ar kulinarinio paveldo propagavimą didinti per mainų programas ir didesniu mastu, supaprastinti galimybes kooperacijos pagrindu propaguoti žuvies ir jos produktų populiarinimą per šventes ar muges, taipogi per internetinę svetainę.
     

Projekto vadovas                                                                      Egidijus Narevičius

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą