Apie įvykusią konferenciją Lenkijoje

 

           Projekte „Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo plėtojimas, taikant gerosios praktikos keitimąsis pažintinių susitikimų metu ir informacinės bazės sukūrimą virtualioje erdvėje metodus", finansuojamam iš Europos Sąjungos lėšų 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Ustkoje (Lenkija) įvyko konferencija, kurioje dalyvavo  žvejai-verslininkai iš Lietuvos ir Lenkijos, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje bei vidaus vandenyse.

            Konferencijos metu buvo pristatytas projektas, jo tikslai bei uždaviniai, pristatytos 2016 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje (Latvija) įvykusios konferencijos iškilusios problemos, pristatyta LIFE (Low Impact Fishers of Europe) organizacija, susipažinta su Lenkijos žvejų vykdoma veikla bei žvejybos ypatumais.

            Buvo pristatytos 2016 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje (Latvija) įvykusios konferencijos iškilusios šios problemos:

  1. Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo galimybių plėtojimas.
  2. Invazinės žuvies - grundalo rubuilio (Neogobius melanostomus) paplitimas Baltijos jūros priekrantėje.
  3. Ruonių daroma žala žvejams.
  4. Akcizo mokesčių degalams taikymas.
  5. Aptariant bendradarbiavimo tarp žvejų galimybes konferencijos dalyviai patvirtino, kad toks bendradarbiavimas turi būti ir kad jis ypač svarbus, kai yra sprendžiamos bendrosios žvejų problemos, dėl kurių priimami sprendimai Europos Sąjungos institucijose. Taip pat akcentuota, kad prie Europos Sąjungos institucijų smulkios žvejybos įmonės neturi savo atstovų, kurie galėtų kelti klausimus dėl jų įmonėms kylančių problemų, nes dažniausiai sprendžiamos tik didžiųjų žvejybos įmonių problemos.
  6. Pristatant Latvijos žvejų iškeltą problemą dėl invazinės žuvies – grundalo rubuilio paplitimo Lenkijos žvejai informavo, kad ši žuvis yra ir jų priekrantės vandenyse, tačiau šiai dienai dėl jos paplitimo mažinimo jokie veiksmai nedaromi, kadangi jie mano, kad tai mitybinė bazė jų žvejojamai menkei. Vykstant debatams tarp Lietuvos ir Lenkijos žvejų buvo išsiaiškinta, kad Lenkijoje žvejybos priekrantėje metodai skiriasi, nes Lenkijos žvejai daugiau savo žvejybą akcentuoja į menkių sugavimus (kas sudaro didžiausias žvejybos įmonių pajamas), o Lietuvos, Latvijos žvejai savo didesnes pajamas iš žvejybos dažniausiai gauna iš kitų žuvų sugavimų ( plekšnės, strimelė ir t.t.). Buvo išsiaiškinta, kad Lenkijos žvejai net nežvejoja gaudyklėmis (įrankis, kurio daugiausiai pagaunama grundulo), kas populiaru Lietuvoje ir Latvijoje.
  7. Pristatant Latvijoje iškeltai problemai dėl ruonių daromos žalos Lenkijos žvejai labai akcentavo šią problemą, kuri aktuali jų žvejams. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su konkrečiais nuostoliais, kuriuos Lenkijos žvejai patiria dėl ruonių, dalyviams susipažinti buvo pateiktos ruonių padarytos žalos nuotraukos. Lietuvos žvejai pristatė Lietuvoje naudojamo kompensavimo žvejams už padarytą ruonių žalą žvejams mechanizmą, tačiau visi dalyviai vieningai priėjo nuomonės, kad toks problemos sprendimas nemažina ruonių populiacijos augimo, todėl reikalingi bendri inovatyvūs sprendimai visose Baltijos šalyse, kad sustabdyti ruonių populiacijos plitimą. Žvejų nuomone, šios problemos sprendimui bei naujų inovatyvių priemonių suradimui turėtų būti skiriamos lėšos iš tiesioginių Europos Sąjungos asignavimų.
  8. Konferencijos metu Lietuvos žvejai pateikė nuomonę, kad mažos ir labai mažos įmonės žvejybos įmonės prieš didesnes įmones patiria verslo diskriminaciją dėl taikomų lengvatų akcizais neapmokestinamų degalų įsigijimo, kadangi žvejojančios priekrantėse ar vidaus vandenyse turi naudoti laivus, kurių varikliai yra benzininiai. Lenkijos žvejai šioje problemoje didelės problemos nemato, kadangi jų daugiausiai naudojami žvejybos laivai yra su dyzeliniais varikliais, kuriam jie gauna lengvatų akcizais neapmokestinamų degalų įsigijimui.

            Taip pat konferencijoje Lenkijos žvejams buvo aktualus klausimas dėl kormoranų daromos žalos. Buvo akcentuota, kad didelis kormoranų paplitimas turi įtakos verslinei žvejybai. Ši problema  aktuali buvo ir Lietuvos vidaus vandenyse žvejojantiems žvejams. Dalyvių nuomone, Europos Sajungos institucijos turėtų skirti daugiau  šiai problemai spręsti.

            Aptariant galimybes bendradarbiauti tarp kitų šalių žvejų buvo pastebėta, kad visiems žvejams labai aktualu laivų ir žvejybos įrankių įsigijimo klausimas. Buvo pastebėta, kad dažniausiai žvejai naujai įrangai įsigyti dažniausiai neturi tiek lėšų, todėl ieško panaudotos įrangos, kurią perka ir kitose šalyse. Tam reikalinga būtų internetinė bazė, kurioje žvejai galėtų skelbtis apie parduodamą nenaudojamą įrangą. Ši internetinė bazė turėtų apimti keletą šalių.

            Konferencijos metu organizacijos  „Low Impact Fishers of Europe“ Baltijos ir šiaurės jūrų koordinatorius  Marcin Ruciński pristatė atstovaujamą organizaciją ir jos veiklą bei atliktus darbus. (plačiau apie šią organizaciją www.lifeplatform.eu).

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą