KONFERENCIJOS DALYVIŲ BENDRASIS PROTOKOLAS

KONFERENCIJOS DALYVIŲ BENDRASIS

PROTOKOLAS

2016-08-23

Liepoja

  

             Projekte „Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo plėtojimas, taikant gerosios praktikos keitimąsis pažintinių susitikimų metu ir informacinės bazės sukūrimą virtualioje erdvėje metodus", finansuojamam iš Europos Sąjungos lėšų 2016 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Liepojoje (Latvija) įvyko konferencija, kurioje dalyvavo  žvejai-verslininkai iš Lietuvos ir Latvijos, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje bei vidaus vandenyse. Konferencijos metu žvejai išsakė jų versle kylančias problemas, pasidalino gerąja patirtimi. Konferencijos metu buvo suformuluoti pagrindiniai klausimai, kurie žvejams labai aktualūs šiai dienai ir kurių vien žvejų pastangomis be papildomos paramos iš šalies (Europos sąjungos, vietinės valdžios institucijų) neįmanoma išspręsti.

            Pagrindiniai klausimai:

  1. Baltijos kranto šalių smulkiosios žvejybos sektoriaus bendradarbiavimo galimybių plėtojimas. Susirinkimo dalyviai pasidžiaugė surengta konferencija, kurioje jie galėjo pabendrauti ne tik tarp savęs, bet ir su kitų šalių atstovais. Svarstant tolimesnes galimybes dėl pastovaus bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių žvejų buvo akcentuota, kad priekrantėse ar vidaus vandenyse žvejoja dažniausiai tik mažos arba labai mažos įmonės, todėl jų finansinės galimybės rengti tokius susitikimus yra labai ribotos ir be paramos iš šalies yra beveik neįmanomos. Jų asociacijos atstovų organizacijose, kurios tiesiogiai teikia pastabas bei rekomendacijas Europos Sajungos institucijos dėl žuvininkystės sektoriaus gerinimo, neturi. Šalių žuvininkystės programose toks atskiras prioritetas dažniausiai neformuojamas arba jei ir yra, tai susiduriama su problema: tokiam bendradarbiavimo projektui reikia suderinimo su kiekviena šalimi (reikia rengti atskirus projektus), o dažniausiai tai padaryti negalima dėl skirtingų žuvininkystės programų. Iš vietos plėtros projektų bendradarbiavimas galimas tik labai siaurame žvejų rate. Konferencijos dalyvių nuomone, tokią inciatyvą plačiam bendradarbiavimui tarp daugumos žuvininkystės smulkaus verslo atstovų gali būti palaikoma tik per Europos sajungos tiesioginius finansavimus šiam sektoriui.
  2. Invazinės žuvies - grundalo rubuilio (Neogobius melanostomus) paplitimas Baltijos jūros priekrantėje. Latvijos žvejai pasisakymuose išdėstė, kad stipriai pradėjo mažėti Baltijos jūros priekrantėje sužvejojamų žuvų kiekiai. Vieną iš problemų tos pasekmės atsiradimui žvejai mato invazinės žuvies - grundulo rubuilio - plitimą. Šiai problemai taip pat pritarė ir žvejai iš Lietuvos, kurie mato tą pačią problemą. Ši žuvis dauginasi per metus 2-4 kartus, todėl žuvininkystės požiūriu, vyksta tarprūšinė konkurencija dėl maisto ir ją pralaimi vietinių žuvų rūšys, tokios kaip plekšnės, jūrinės vėgėlės, žiobriai, otinių šeimos plekšniažuvės ir daugelis  kitų gėlavandenių rūšių žuvų, kurios pavasario ir vasaros laikotarpiu migruoja dėl maisto į jūrą. Žvejai šią Batijos jūros problemos sprendimą mato per aktyvų šios žuvies atgaudimą (t.y. intervencinis populiacijos mažinimas), tačiau atlikti aktyvių veiksmų negali, nes atsiradus didesniems sugavimams perdirbėjai moka apie 0,10 – 0,15 Eur už kilogramą. Už tokią siūlomą kainą žvejui šią žuvį žvejoti finansiškai nenaudinga, nes tai viršija žvejybos savikainą. Žuvies perdirbimo įmonę atstovaujantis atstovas informavo, kad  grundulo rubuilio Baltijos šalyse paklausa labai maža, todėl perdirbimo įmonės turi investuoti į naujų technologijų, įrangos kūrimą, o tam reikalingas ir laikas, ir papildomos investicijos. Šiai dienai jie neturi galimybių pakelti supirkimo kainos ir šios įmonės nėra pasiruošusios priimti didelio šios žuvies kiekio. Konferencijos metu vieningai nuspręsta, kad  invazinės žuvies -  grundulo rubuilio - plitimo mažinimo veiksmus naudojant intervencinį populiacijos mažinimo metodą, turėtų paremti Europos Sajunga, nes ši problema paliečia ne tik konkrečios šalies (Latvijos ar Lietuvos), bet ir kitų Baltijos jūroje žvejojančių šalių. Jų manymu, tai galima atlikti skiriant papildomas lėšas žvejams už šių žuvų atgaudimą (mokomos versle patirtų išlaidų kompencacijos) ir skatinant bei remiant naujų inovacijų pritaikymą  perdirbimo įmonėse, kuriose būtų perdirbama ši žuvis. Šio metodo taikymas turi vykti visuose šalyse vienu metu, nes kitaip šis metodas bus nefektyvus.
  3. Ruonių daroma žala žvejams. Tiek Latvijos, tiek Lietuvos žvejai šiai dienai susiduria su problema dėl stipraus ruonių populiacijos didėjimo Baltijos jūroje. Kadangi smulkiosios žvejybos įmonės žvejoja daugiausia Baltijos jūros priekrantėje ar jos įlankuose, ruonių populiacijos stiprus pagausėjimas pradėjo atnešti nemažus nuostolius žvejams (sudraskomi žvejybos įrankiai, mažėja gaudomos žuvies ištekliai ir pan.). Prie Baltijos jūros esančios valstybės šią problemą sprendžia atskirai ir taiko skirtingus metodus. Lietuvos žvejams pradėtos mokėti kompensacijos dėl ruonių padarytos žalos, Latvijoje ši problema dar tik pradedama spręsti. Sprendžiant šią problemą atskiruose valstybėse žvejai susiduria su aplinkosauginėmis organizacijomis, kurios vienoje šalyje geranoriškai bendradarbiauja su žvejais bendram tikslui pasiekti (saugoma ir gamta, ir žvejys neužmirštamas), kitose šalyse minėtos organizacijos tenkina tik savo interesus. Dalyvių nuomone, Europos Sajungos institucijos galėtų platesniu mastu vertinti šią problemą ir imtis bendrųjų veiksmų, kuriais būtų apjūngiamos visų šalių pajėgos sprendimo būdams surasti, kas įtakotų ruonių padarytos žalos žvejams mažinimą.
  4. Akcizo mokesčių degalams taikymas. Konferencijos metu buvo išsakyta nuomonė, kad mažos ir labai mažos įmonės žvejybos versle prieš didesnes įmones patiria verslo diskriminaciją dėl taikomų lengvatų akcizais neapmokestinamų degalų įsigijimo. Tiek žemdirbiai, tiek žvejai savo valstybėse gali pretenduoti į lengvatas įsigyti akcizais neapmokestinamo dyzelino verslui plėtoti. Didžiosios žvejybos įmonės žvejoja su dyzeliną naudojančiais laivais (traileriai ir pan.), o mažos ar labai mažos žvejybos įmonės, žvejojančios priekrantėse ar vidaus vandenyse turi naudoti laivus, kurių varikliai yra benzininiai (dažniausiai su pakabinamais varikliais). Tai atsitinka todėl, kad mažos žvejybos įmonės žvejoja konkrečiame žvejybos bare ir pritaikyti laivą šiai žvejybai su dyzeliniu varikliu nėra galimybės. Konferencijos dalyviai mano, kad tokios įmonės turėtų gauti  lengvatas įsigyti akcizais neapmokestinamo benzino, kas sukurtų lygias teises ir teisingą konkurenciją.

Konferencijos dalyvių įgalioti pasirašyti protokolą:

konferencijos protokolas

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą