Dėl grundalo rubuilio invazijos į Latvijos vandenis

Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus), kuris atsirado kaip nepageidaujamas atvykėlis Latvijos pakrantės ir atviruose jūros vandenyse, pirmą kartą buvo aptiktas 2004 m. balandžio mėn. į šiaurę nuo Liepojos – Škedės pakrantėje.Šiuo metu šios rūšies žuvų skaičius, kaip galima spėti, yra keli milijonai arba net daugiau  visoje Baltijos jūros dalyje, taip pat Rygos įlankos vakarinėje ir pietinėje dalyje. Vykdant komercinę žvejybą ir žvalgomąją žvejybą, vienos žūklės metu (per laikotarpį iki 12 valandų) 1 metro tinklo laimikyje 2013–2016 m. balandžio–birželio mėn. buvo aptinkama daugiau nei 1 kg šių žuvų, ir tai patvirtina, kad apytikriai šios rūšies žuvų jau yra tūkstančiai tonų, ir tai jau artėja, pavyzdžiui, prie menkių žvejybos lygio rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.Mes dar kartą siekiame atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius jūrų vandenyse, kurie neišvengiamai sukels ekologinę katastrofą. Aplinkos pokyčių vertinimo požiūriu,  sumažėjus mėlynųjų midijų ir kitų vėžiagyvių populiacijai, padidėja eutrofikacija, sumažėja vandens skaidrumas, deguonies kiekis, tai keičia silkių ir kitų pakrantėje neršiančių žuvų rūšių neršto sąlygas. Žuvininkystės požiūriu, vyksta tarprūšinė konkurencija dėl maisto ir ją pralaimi vietinių žuvų rūšys, tokios kaip plekšnės, jūrinės vėgėlės, žiobriai, otinių šeimos plekšniažuvės ir daugelis  kitų gėlavandenių rūšių žuvų, kurios pavasario ir vasaros laikotarpiu migruoja dėl maisto į jūrą. Plėšriųjų žuvų (ešerių, menkių, ungurių, lydekų, paprastųjų otų) poveikis yra periodiškas ir nereikšmingas. Kitais atžvilgiais,  vyksta jūroje žiemojančių ančių, pavyzdžiui, ledinių ančių skaičiaus spartus mažėjimas ir susidaro puikios galimybės kormoranų ir ruonių, kurių maistu tampa lengvai prieinami grundalai rubuiliai, augimas.2016 m. gegužės 10–11 d. Liepojos srities pakrantės žvejai kaip tik nutraukė jūrinių grundalų žvejybą. Kitur jų žvejyba dar tik pradedama. Latvijos ūkininkų federacija (LZF) neturi tikslių duomenų apie sužvejojimą, tačiau skaičiuojame, kad nuo balandžio pradžios sužvejota šimtai tonų, ir tai viršija 2015 m. žvejybos statistikos duomenis. Atėjo laikas, kai tai turi būti daroma visu pajėgumu, tačiau nei perdirbimui, nei eksportui jūrinių grundalai nebereikalingi. Žuvų miltus galima tiekti už ne daugiau kaip 0,10 centų už kilogramą. Jūrinių grundalų žvejyba yra sunkus darbas, ypač žvejojant su tinklais, ir tai apsimoka, kai kaina ne mažesnė nei 0,50 eurocentų už kilogramą.Prašome ieškoti būdų, kaip esamą kainų skirtumą sumažinti, taikant finansavimą iš Europos fondų arba kitais būdais, kaip tai buvo taikoma jūros žvejams (gamintojų grupėms), žvejojantiems šprotus ir silkes, taip pat parengti kitus sprendimus, kad žvejyba būtų vykdoma intensyviai, siekiant sumažinti šių invazinių rūšių prognozuojamą katastrofišką poveikį jūros ekosistemai. PagarbiaiAsociacijos „Latvijas Zvejnieku federācija”Pirmininkas                                                                                                                             Ē. Urtāns
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on Twitter

Parašykite komentarą